sklydurti

sklỹdurti, -a (-ia KŽ), -o (-ė KŽ) intr. žr. sklyduriuoti: 1. Taip smarkiai užlijo, kad visi laukai sklỹduro Šll. Sklỹdura visos pievos nu attvano (povynio) Brs. [V]anduo sklỹdura Slnt. 2. Vlkš Sklydur plūdur vainikelis jūros vidurely LTR(Skdv). 3. eiti nesusisagsčiusiam, palaidais drabužiais, skliduoti: Sklỹdura, žambus paleidęs Slnt. Kur teip sklỹdura ta mergelė?! Šts. | Būbau bliūvau jautukai po lanką, sklydur vydur mergytė prie rankos KlvD108. 4. G109 sklisti, plisti (apie garsą, žinią): Garbė lietuvių tos pergalės sklyduro galutinėse Europos S.Dauk. Rūsti balsai ilgų žemaičių trimitų sklyduro rytūse, pietūse ir vakarūse S.Dauk. Sklydurdamas balsas eita par girią J. Balsas sklydura į visas puses, t. y. eina J. 5. skambėti, aidėti nuo garsų: Kad dainuo[ja], medžiai sklydura, t. y. skamba, eita skambėdamas balsas J. Teip dainiuo[ja], kad visi laukai sklỹdura Ms. Eglynas sklydura, kad dainiuo[ja] Ggr. Keika, ka miestalis sklydura Šts. 6. KŽ girgždėti, ūžti, klydurti (apie girnas).